dūlėti

dūlė́ti (język litewski)

wymowa:

IPA: /duːˈlʲeːtʲɪ/

znaczenia:

czasownik nieprzechodni

(1.1) butwieć

odmiana:

(1.1) ter.: lp aš dūlėju, tu dūlėji, jis/ji dūlėja; lm mes dūlėjame, jūs dūlėjate, jie/jos dūlėja

przesz.: lp aš dūlėjau, tu dūlėjai, jis/ji dūlėjo; lm mes dūlėjome, jūs dūlėjote, jie/jos dūlėjo

przesz. wielokrotny: lp aš dūlėdavau, tu dūlėdavai, jis/ji dūlėdavo; lm mes dūlėdavome, jūs dūlėdavote, jie/jos dūlėdavo

przysz.: lp aš dūlėsiu, tu dūlėsi, jis/ji dūlės; lm mes dūlėsime, jūs dūlėsite, jie/jos dūlės

rozk.: lp -, dūlėk, tedūlėja; lm dūlėkime, dūlėkite, tedūlėja

przyp.: lp aš dūlėčiau, tu dūlėtum, jis/ji dūlėtų; lm mes dūlėtume, jūs dūlėtumėte, jie/jos dūlėtų

lub

ter.: lp aš dūlu, tu dūli, jis/ji dūla; lm mes dūlame, jūs dūlate, jie/jos dūla

przesz.: lp aš dūlėjau, tu dūlėjai, jis/ji dūlėjo; lm mes dūlėjome, jūs dūlėjote, jie/jos dūlėjo

przesz. wielokrotny: lp aš dūlėdavau, tu dūlėdavai, jis/ji dūlėdavo; lm mes dūlėdavome, jūs dūlėdavote, jie/jos dūlėdavo

przysz.: lp aš dūlėsiu, tu dūlėsi, jis/ji dūlės; lm mes dūlėsime, jūs dūlėsite, jie/jos dūlės

rozk.: lp -, dūlėk, tedūla; lm dūlėkime, dūlėkite, tedūla

przyp.: lp aš dūlėčiau, tu dūlėtum, jis/ji dūlėtų; lm mes dūlėtume, jūs dūlėtumėte, jie/jos dūlėtų

przykłady:

składnia:

kolokacje:

synonimy:

(1.1) irti, pūti

antonimy:

hiperonimy:

hiponimy:

holonimy:

meronimy:

wyrazy pokrewne:

rzecz. dūlėjimas m

czas. sudūlėti

związki frazeologiczne:

etymologia:

uwagi:

źródła: