norėti

norėti (język litewski)

wymowa:

znaczenia:

czasownik

(1.1) chcieć

odmiana:

(1.1) ter.: lp aš noriu, tu nori, jis/ji nori; lm mes norime, jūs norite, jie/jos nori

przesz.: lp aš norėjau, tu norėjai, jis/ji norėjo; lm mes norėjome, jūs norėjote, jie/jos norėjo

przesz. wielokrotny: lp aš norėdavau, tu norėdavai, jis/ji norėdavo; lm mes norėdavome, jūs norėdavote, jie/jos norėdavo

przysz.: lp aš norėsiu, tu norėsi, jis/ji norės; lm mes norėsime, jūs norėsite, jie/jos norės

rozk.: lp tu norėk, jis/ji tenori; lm mes norėkime, jūs norėkite, jie/jos tenori

przyp.: lp aš norėčiau, tu norėtum, jis/ji norėtų; lm mes norėtume, jūs norėtumėte, jie/jos norėtų

przykłady:

składnia:

kolokacje:

(1.1) noriu valgyti → chcę jeść

synonimy:

(1.1) geisti

antonimy:

hiperonimy:

hiponimy:

holonimy:

meronimy:

wyrazy pokrewne:

rzecz. noras m

przysł. noriai, norom, noromis

związki frazeologiczne:

norėti – tai galėti → chcieć to móc • klysti yra žmogiška, bet klaidos nenorėti pataisyti - nežmogiška • ką Dievas nori nubausti, tam pirma protą atima • nori nenori • kas nori, tas ir gali • kas daug nori, netenka nė maža • kožnam norėsi įtikti, tai ir tavęs neliks

etymologia:

uwagi:

źródła: