norėti

Z Wikisłownika – wolnego słownika wielojęzycznego
Przejdź do nawigacji Przejdź do wyszukiwania

norėti (język litewski)[edytuj]

wymowa:
znaczenia:

czasownik

(1.1) chcieć
odmiana:
(1.1) ter.: lp noriu, tu nori, jis/ji nori; lm mes norime, jūs norite, jie/jos nori
przesz.: lp norėjau, tu norėjai, jis/ji norėjo; lm mes norėjome, jūs norėjote, jie/jos norėjo
przesz. wielokrotny: lp norėdavau, tu norėdavai, jis/ji norėdavo; lm mes norėdavome, jūs norėdavote, jie/jos norėdavo
przysz.: lp norėsiu, tu norėsi, jis/ji norės; lm mes norėsime, jūs norėsite, jie/jos norės
rozk.: lp tu norėk, jis/ji tenori; lm mes norėkime, jūs norėkite, jie/jos tenori
przyp.: lp norėčiau, tu norėtum, jis/ji norėtų; lm mes norėtume, jūs norėtumėte, jie/jos norėtų
przykłady:
składnia:
kolokacje:
(1.1) noriu valgyti → chcę jeść
synonimy:
(1.1) geisti
antonimy:
hiperonimy:
hiponimy:
holonimy:
meronimy:
wyrazy pokrewne:
rzecz. noras m
przysł. noriai, norom, noromis
związki frazeologiczne:
norėti – tai galėtichcieć to móc
etymologia:
uwagi:
źródła: